Vaistų paieška:

 
 

Straipsniai

Gausus prakaitavimas – ne bėda

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus gydytojas, sektoriaus vadovas Vygintas Kaikaris
Vienas nemaloniausių – prakaito kvapas. Jis gali sugadinti daug žadantį susitikimą, atstumti mylimą žmogų ir pan. Tai jau tampa ne tik šlapių drabužių, bet ir psichosocialine problema. Kaip šiems pacientams šiandien gali padėti specialistai, pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus gydytojas, sektoriaus vadovas Vygintas Kaikaris.

Tiek gydytojai, tiek pacientai gerai žino gausaus prakaitavimo sukeliamus nemalonumus. Įdomu, ar padidėjęs prakaitavimas gali būti pavojingas paciento sveikatai? 

Pernelyg gausus prakaito išsiskyrimas pažastyse vadinamas aksiliarine hiperhidroze. Tai priepuolinio pobūdžio, nekontroliuojamas ir nuo aplinkos temperatūros nepriklausomas sveikatos sutrikimas. Dažniausiai nuo jo kenčia jauni žmonės, kurie dažnai metų metais nedrįsta kreiptis į gydytojus pagalbos. Pacientai gėdijasi, visuomenei trūksta informacijos, todėl neturime tikslių duomenų, kiek žmonių kenčia dėl aksiliarinės hiperhidrozės. Dėl nemalonaus pojūčio dėvėdami nuolat prakaitu permirkusius drabužius jie patiria stresą, o tai sąlygoja dar gausesnį prakatavimą. Taip susidaro uždaras ratas: prakaitavimas-stresas-prakaitavimas. Šie žmonės patiria psichosocialinių sunkumų ir juos reikia paskatinti ieškoti išeities. Smagu, kad specialistas šiandien gausiai prakaituojančiam pacientui gali pasiūlyti efektyvų gydymo būdą – botulino toksino injekcijas.



Padidėjęs prakaitavimas gali būti ligos požymis. Ar tikrinama paciento sveikata prieš atliekant botulino toksino injekcijas?

Padidėjęs prakaitavimas gali būti tuberkuliozės, cukrinio diabeto, hipertireozės, feochromocitomos, Hodžkino ligos požymis. Pagausėjęs prakaitavimas kartais vargina moteris klimakteriniu periodu. Prieš pradedant padidėjusio prakaitavimo gydymą botulino toksino injekcijomis būtina ekskliuduoti šiuos sutrikimus ir jei reikia, pirmiausiai gydyti pagrindinę ligą.


Ar botulino injekcijomis prakaitavimas sutramdomas visam gyvenimui? Gal po kiek laiko procedūrą tenka kartoti?

Padidėjusį prakaitavimą galima mažinti įvairiais būdais – autogeninėmis treniruotėmis, aliuminio chlorido tirpalo pavilgais, prakaito liaukų šalinimo operacija ir pan. Botulino toksinas – vaistas, kuris blokuoja mediatoriaus acetilcholino išsiskyrimą nervų ir prakaito liaukų jungtyje ir tokiu būdu stabdo prakaitavimą. Ši blokada nėra amžina, tačiau pakankamai ilgalaikė. Daugelio autorių duomenimis botulino toksino poveikis išlieka iki 14 mėnesių. Po to injekcijas rekomenduojama pakartoti.


Kiek laiko Lietuvoje jau taikomas padidėjusio prakaitavimo gydymas botulino injekcijomis? Kokia Jūsų patirtis šioje srityje?

Lietuvoje padidėjusio prakaitavimo gydymas botulino injekcijomis taikomas nuo šio vaisto registravimo pradžios – jau keletą metų. Remdamasis savo patirtimi galiu pasakyti, kad šis metodas yra patikimas, nesukeliantis komplikacijų ir ilgalaikis. Savo pacientams siūlau pakartoti procedūrą vėl atsiradus pirmiems gausaus prakaitavimo požymiams, – dažniausiai jie sugrįžta po 8-10 mėnesių. Botulino toksinas padeda ir tiems, kurie skundžiasi padidėjusiu plaštakų ir padų prakaitavimu, tik procedūra šiose zonose (skirtingai nei pažastyse) ganas skausminga, todėl atliekama vietiškai nuskausminus.


Kaip šią prakaitavimo tramdymo priemonę vertina užsienio specialistai? Gal jie turi daugiau patirties?

Prakaitavimo mažinimas botulino toksino injekcijomis gana naujas gydymo būdas, nors jau plačiai taikomas pasaulyje. Medicinoje botulino toksinas vartojamas jau daugelį metų :praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje botulizmo bakterijų išskiriamais nuodais pradėta gydyti nervinį akies raumens tiką ir nevalingą vokų trūkčiojimą (Alan B.Scott). Tačiau pirmosios mokslinės studijos apie prakaitavimo gydymą šiuo preparatu spaudoje pasirodė 1994 m. Iki šiol visi autoriai šį metodą vienareikšmiai vertina kaip saugią ir efektyvią gausaus prakaitavimo tramdymo priemonę.

Diana ŠLEŽIENĖ

Aliaus Koroliovo nuotr.

Šaltinis: Žurnalas "Ekstra Sveikata"


« Atgal